Individuali geštalto terapija

Geštalto terapija - tai augimo terapija, kuri vyksta per patyrimą, visybišką dalyvavimą terapiniame procese, susitelkimą ties dabartimi. Jos tikslas yra asmenybės augimas, brendimas. Branda – tai periodas nuo rėmimosi kitais iki rėmimosi pačiu savimi. Tad geštalto terapijos tikslas yra įgalinti asmenį remtis savimi.

Svarbu savyje išvystyti savasties jausmą, iš naujo atrasti poreikius ir norus, emocijas ir jausmus, galimybę gauti malonumą ir pajusti skausmą, kurie ir daro gyvenimą vertu jį nugyventi. Susikaupimo ir savęs tyrinėjimo technikos terapiniame procese suteikia terapinio judėjimo gilyn, o ne į išorę, galimybę. Suvokiant save patį ir savo veiksmus visuose lygiuose – fantazijų, žodžių ir veiksmų, – galima pamatyti kokiu būdu patys sau sukeliame sunkumus ir kokie sunkumai yra iš tikrųjų.
Kiekvienas sunkumas, kurį žmogus išsprendžia, palengvina sekančio sunkumo sprendimą.
Geštalto terapija yra įdomus ir kūrybingas tiek kliento, tiek terapeuto augimo procesas, kuris, deja, kartais būna skausmingas, bet galiausiai atskleidžia brandžią jūsų asmenybę, išlaisvina lig tol slopintus energijos resursus, atveria neįžvelgtas galimybes, suteikia laisvę veikti ir rinktis.
Didindamas žmogaus sąmoningumą, jo pastabumą, geštalto terapeutas padeda jam pažinti save, suprasti, kas vyksta jo gyvenime, ir, svarbiausia, – įsisąmoninti, kaip pats klientas prie to prisideda. Pažindamas save, savo aplinką ir santykius su ja, savo patenkintus ir nepatenkintus poreikius, savo elgseną, mintis, emocijas ir jausmus, bei suvokdamas savo vaidmenį tame, žmogus tarsi praregi. Tai tampa nauju jo sveikimo pagrindu, naujo gyvenimo atspirties tašku.
Geštalto terapija, su vyraujančiu holistiniu požiūriu į žmogų kaip į visumą, yra orientuota:
*į savęs pažinimą ir tikrosios savasties atkūrimą, atmetant tai, kas buvo primesta (pvz., asmenybę varžančius stereotipus), ir priimant (integruojant) anksčiau atstumtas savasties dalis;
*į savo pojūčių, emocijų, jausmų, elgesio ir poreikių įsisąmoninimą;
*į buvimą „čia ir dabar“, išsilaisvinant iš užstrigimo nuolat gyvenant praeitimi ar svaičiojant apie ateitį, užmirštant gyventi būtent šią akimirką, šioje vietoje;
*į atvirą visavertį kontaktą su savimi ir aplinka;
*į prisiimtą atsakomybės už savo gyvenimą.