Sunkioji atletika (pradinio rengimo grupė)

Sunkioji atletika (pradinio rengimo grupė)

Sunkioji atletika – jėgos, technikos ir valios sportas, kurio istorija siekia dar Senovės Egipto ir Graikijos laikus. Jau tuomet atletai varžėsi, kas galės pakelti sunkiausius svorius. Šiuolaikinė sunkioji atletika pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje Europoje, o 1896 m. ji tapo viena iš pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių sporto šakų.

Pirmosiose olimpinėse žaidynėse atletai kėlė svorius viena arba abiem rankomis, o svorio kategorijos nebuvo ribojamos. Tik vėliau, 1932 m., sportininkai suskirstyti į svorio grupes, o 1972 m. varžybose liko dvi pagrindinės rungtys – rovimas ir stūmimas.

Pradinio rengimo grupėje siekiama supažindinti ugdytinius su sunkiosios atletikos pagrindais, lavinti jų bendrąjį fizinį pasirengimą ir sudominti sportu. Pagrindiniai uždaviniai šiame etape:

ugdyti teisingą laikyseną, koordinaciją ir pusiausvyrą;

mokyti saugios štangos kėlimo technikos pagrindų;

stiprinti pagrindines raumenų grupes, ypač nugaros, kojų ir pečių juostos;

ugdyti ištvermę, lankstumą ir susikaupimą;

formuoti drausmės ir atsakomybės įgūdžius treniruočių metu.

Vaikai mokosi per žaidybinę veiklą, įvairius jėgos ir koordinacijos pratimus, palaipsniui pritaikant lengvus štangos technikos elementus. Šiame etape svarbiausias tikslas – paruošti tvirtą fizinį ir psichologinį pagrindą tolesniam meistriškumo ugdymui.

Į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programą priimami ugdytiniai turi būti pateikę medicinos centro pažymą, patvirtinančią, kad jie yra sveiki ir gali treniruotis. Taip pat jų sveikatos būklė periodiškai tikrinama, siekiant užtikrinti saugų sportinį krūvį ir harmoningą fizinį vystymąsi.