Graikų – romėnų imtynės | Treneris Nikolajus Ilkevičius

Graikų-romėnų imtynės – tai tradicinė imtynių šaka, kurioje kovotojai varžosi naudojant tik kūno viršutinę dalį, tai reiškia, kad kojos naudojamos tik norint stabilizuoti savo poziciją, bet ne kaip atakos priemonė. Šios imtynės pavadintos pagal senovės Graikiją ir Romą, kur ši sporto šaka buvo itin populiari.

Kovos metu imtynininkai siekia atlikti įvairius metimus, sulaikymus ir kontroliuoti varžovą, naudojant jėgą, techniką ir greitį. Imtynės grindžiamos fiziškai intensyviu, techniškai sudėtingu ir dažnai greitu kovos stiliumi, kai reikia ne tik kovoti, bet ir greitai reaguoti į varžovo veiksmus.

Pagrindinis tikslas – nugalėti varžovą, atlikus įmetimą (kai priešininkas guli ant nugaros) arba užimant dominavimo poziciją. Graikų-romėnų imtynės, skirtingai nei laisvųjų imtynių šaka, griežtai draudžia kovą su kojomis, įskaitant kojų laužymą ar naudojimą metant.

Ši sporto šaka yra viena seniausių, įtraukta į pirmąsias modernias olimpines žaidynes 1896 metais. Dėl savo fizinių ir taktinių aspektų graikų-romėnų imtynės išlieka populiarios tiek profesionaliuose, tiek mėgėjiškuose lygmenyse visame pasaulyje.