Stalo tenisas (didelio meistriškumo grupė)

Stalo tenisas (didelio meistriškumo grupė)

Stalo tenisas – tai sporto šaka, kurioje svarbiausi gebėjimai yra greitis, reakcija, taktinis mąstymas ir technika. Ši šaka atsirado Didžiojoje Britanijoje 1880 m., o dabartiniu pavidalu išpopuliarėjo 1900 m. Dėl celiuloidinio kamuoliuko atšokimo garsų žaidimas buvo pavadintas „ping-pong“, tačiau šis pavadinimas buvo užpatentuotas JAV, todėl Europoje šis sportas liko vadinamas stalo tenisu.

Tarptautinė stalo teniso federacija (TSTF) įkurta 1926 m. Berlyne, tais pačiais metais surengtas ir pirmasis pasaulio čempionatas. Iki 1950 m. pirmavo vengrai, čekai ir anglai, o vėliau – japonai ir kinai, kurie įnešė naujovių į žaidimo taktiką ir techniką.

Didelio meistriškumo grupėje treniruotės skiriamos sportininkams, siekiantiems aukščiausio lygio rezultatų:

lavinamas greitas reakcijos laikas ir koordinacija;

gilinamasi į sudėtingas žaidimo taktikas ir varžybų strategijas;

tobulinami smūgiai, padavimai ir kamuoliuko valdymas įvairiomis sąlygomis;

ugdomas psichologinis pasirengimas ir koncentracija varžybų metu.

Priimami tik sportininkai, turintys medicininę pažymą apie sveikatą, o jų fizinė ir psichinė forma periodiškai tikrinama, užtikrinant saugias ir efektyvias treniruotes.