|
Graikijoje tai buvo gimnastikos žaidimas. Kamuoliukai buvo odiniai, prikimšti vilnų, plaukų, plunksnų ar smėlio. Retkarčiais pasitaikydavo ir pripučiamų kamuoliukų. Jie buvo atmušinėjami delnu.
Raketė atsirado tik XV a. 1427 m., kai į Paryžių atvyko 28-erių metų moteris (žinomas tik vardas – Margo), puikiai mokėjusi mušti ir atmušti kamuoliukus. Ji žaidė ne pliku ar oda aptemptu delnu, o medine rakete, aptraukta pergamentu. Po 100 metų Erazmas Roterdamietis vadino raketę reticulum – lizdeliu. XVIII a. raketė įgavo dabartinę formą – 18 išilginių ir 33 skersines stygas.
1874 m. Didžiosios Britanijos karininkas, majoras Volteris Kloptonas Vigfildas užpatentavo sporto žaidimą sferistiką, vėliau pervadintą laun – tenisu, o ilgainiui tiesiog tenisu. Žaidimas paplito Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o netrukus pasiekė Ameriką, Indiją ir Australiją.
Lietuvoje pirmoji teniso aikštelė buvo įrengta apie 1900 metus. Astravo dvare, grafo Tiškevičiaus pageidavimu. Po keleto metų teniso aikštelių atsirado dar keliuose miesteliuose dvaruose. Tačiau tik 1919 metais Kaune buvo atidaryta pirmoji teniso sekcija. Ir nors teniso mėgėjų Kaune nebuvo daug, jų entuziazmas ir organizuotumas populiarino šią sporto šaką visoje Lietuvoje. Šiandien Lietuvos teniso sąjunga vienija daugiau nei 30 teniso klubų visoje šalyje. Juose žaidžia daug jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių. Į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdyti priimami sportininkai turi būti gavę medicinos centro pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis.
Taip pat ugdomų sportininkų sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama
|
