Puodininkystė, vienas seniausių amatų – molinių indų gamyba. Gaminiai iš plastiško įvairių rūšių molio dažniausiai formuojami žiedimo ratu, lipdomi rankomis, presuojami, štampuojami. Suformuoti jie būna įvairių formų, nedekoruoti ar puošti raižytais, reljefiniais ir tapytais augaliniais, geometriniais ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis, neglazūruoti ar dengti spalvota glazūra. Prieš degimą gaminiai džiovinami, paskui degami maždaug 900–1450 °C temperatūroje (nelygu koks molio tipas), taip jiems suteikiama tvirtumo (glazūruotas dirbinys degamas dar kartą). Jau neolite iš molio su priemaišomis buvo lipdomi puodai maistui gaminti ir laikyti. Juos gamino visos sėslios tautos. Nuo seniausių laikų puodininkyste užsiiminėdavo ir vyrai, ir moterys. Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Artimųjų Rytų šalyse pradėtas naudoti iš pradžių rankomis, vėliau kojomis sukamas žiedimo ratas; nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų naudotas ir Europoje. Nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų indus imta glazūruoti. Puodininkystė išpopuliarėjo senovės Graikijoje ir Romoje, ištobulėjo Tolimųjų Rytų šalyse. |