|
Lietuvių tradicijoje iš rugio šiaudo rišami sodai buvo laikomi ypatingos galios simboliais – jie lydėdavo žmogų svarbiausiomis gyvenimo progomis ir žymėdavo gamtos ciklų kaitą. Sodus rišdavo per pavasario ir žiemos lygiadienius, dovanodavo naujagimiui ar krikštynų proga, o turtingiausiai papročiais apipinti vestuviniai sodai būdavo saugomi visą gyvenimą. Kai kuriose vietovėse pasakota, kad sodą kartais laidodavo kartu su pirmuoju anapilin išėjusiu sutuoktiniu. Dzūkijoje namus puošdavo šiaudinėmis žvaigždelėmis prieš Kalėdas – metų pabaigoje jos būdavo sudeginamos ir vėl nupinamos naujos. Šios edukacijos metu dalyviai susipažįsta su sodų simbolika, jų rišimo tradicijomis ir regioniniais ypatumais. Praktinėje dalyje kiekvienas išbando sodų rišimo techniką – naudodami lininį siūlą ir vėrimo adatą, suveria savo šiaudinį sodą. Lapkričio–gruodžio mėnesiais galima pasirinkti kalėdinių šiaudinių žaisliukų vėrimą. Amžiaus grupė: suaugusieji ir šeimos. |