|
Lietuvių tautosakoje apdainuotas rugelis užaugindavo ne tik duoną, bet ir sukaupdavo gamtos galias. Iš auksinio rugio šiaudo sodai buvo rišami ypatingomis progomis – pavasario ir žiemos lygiadieniais, taip pat svarbiausiais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Sodas buvo dovana gimus kūdikiui, krikštynų simbolis, o vestuviniai sodai – vieni turtingiausių papročiais, dažnai saugoti visą gyvenimą. Pasakojama, kad sodą kartais laidodavo kartu su pirmu mirusiu sutuoktiniu. Dzūkijoje prieš Kalėdas rišdavo žvaigždeles, kurios po metų būdavo sudeginamos ir pakeičiamos naujomis. Programos metu kiekvienas dalyvis, naudodamas vėrimo adatą ir lininį siūlą, suveria savo šiaudinį sodą. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais edukacijos metu galima verti ir šiaudinius eglutės žaisliukus. Amžiaus grupė: 9–12 klasių moksleiviai. |