Smuiko pamokos

Mintis braukti stryku per stygas, užuot virpinus jas pirštais, į Europą atėjo iš Vidurio Rytų. Arabai turėjo styginį instrumentą, vadinamą rebabu, kuris Europą pasiekė maždaug X-XI a. Menestreliai ėmė griežti kriaušės pavidalo rebeku ir fideliu, o karaliai laikydavo smuikininkų orkestrus, kad šie akompanuotų šokėjams ir linksmintų juos kelionėse.
Renesanso laikais ( XIV-XVI a.) styginių instrumentų buvo dvi pagrindinės grupės: smuikai ir violos. Viola buvo laikoma korpusu žemyn, o postygiu aukštyn.
Anksčiausiai smuikais pradėta griežti ir pirmieji smuikai pagaminti Italijoje. Didieji smuikų meistrai gyveno Kremonoje, šiaurės Italijoje, XVI a. viduryje. Smuikas tobulumo pasiekė apie 1700m. Amačių, Gvarnerių ir Stradivarijų šeimų dirbtuvėse. Nuo tol niekam nepavyko patobulinti šių meistrų darbų, nors ir kaip nuodugniai buvo tyrinėjamas medis, klijai, lakas, kuriuos jie naudojo. Pradžioje, tik atsiradus smuikui, visos keturios stygos buvo daromos iš gyvulių žarnų, bet vėliau dviem apatinėms stygoms imta naudoti metalą, siekiant išgauti skaidresnį ir stipresnį garsą.
XVII – XIX a. smuikininkai: Korelis, Vivaldis, Tartinis, Kroiceris, Paganinis, Vjetanas.

Smuiko klasė Skuodo meno mokykloje įkurta 1977 metais tuometinės direktorės Genovaitės Nomgaudienės iniciatyva.

Skuodo meno mokykloje smuiku groti moko:

• mokytoja metodininkė Vilija Jakutienė;
• vyresnioji mokytoja Lina Gūžienė.