EBRU užsiėmimai

Ebru (iš pers. = abrî – „debesuotas popierius“) – dažų liejimo ant vandens paviršiaus technika; jos būdu sukurtas paveikslas vėliau gali būti perkeltas ant popieriaus lapo. Vanduo bei spalvos žmogų veikia raminančiai, o tarsi savaime gimstantys kūriniai pašalina piešti nepratusių baimę suklysti. Ebru paveikslų kūrimas stipriai paveikia kiekvieną. Greitai gaunamas piešimo rezultatas džiugina, teikia atsipalaidavimo pojūtį, kūrybinį džiaugsmą, pasitenkinimą savimi .Kūrybos dinamiškumas, nuolat besikeičiantis vaizdas skatina smalsumą ir norą sužinoti, o kas bus toliau?, eksperimentuoti. Piešiant Ebru, nėra būtina žinoti, kaip turės atrodyti užbaigtas darbas, tapybos proceso metu kyla vis naujų minčių, - nežinai, kaip pasikeis piešinys, atlikus vieną ar kitą veiksmą. Ebru piešimo rezultatas gaunamas gana greitai, tad nekyla nuobodulys, nereikia didelių pastangų, apima išbaigtumo jausmas. Galimybė savo rankomis sukurti nuostabų kūrinį patinka tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Juk ne kiekvienas kasdienybėje turi progų šį poreikį patenkinti. Kūrybinis procesas atpalaiduoja, leidžia atsiriboti nuo rutinos, kasdieninių rūpesčių, nuo gyvenimo monotonijos jausmo. Piešiant ebru, naudojamos natūralios, nekenksmingos sveikatai priemonės. Kuriant ebru technika, neįmanoma suklysti - puikus rezultatas visada garantuotas - piešinys kaskart išeina meniškas, savaip gražus. Piešinio vaizdas priklauso nuo autoriaus charakterio, nuotaikos, emocinės būsenos, tačiau nepavykti negali, todėl ir nusivylimo, kad neišėjo, kad negražu, paprastai nebūna. Norisi, kad visos šventės suteiktų gražių prisiminimų ir gerų emocijų, todėl reikia ieškoti neatsibodusių pramogų. Į negilų ir platų indą pripilama specialiai paruošto vandens. Tada ant jo paviršiaus užlašinami iš natūralių medžiagų pagaminti dažai, o lazdelių, teptukų pagalba sukuriami norimi raštai. Sukūrus piešinį, ant jo dedamas popieriaus lapas, ir piešinys nuo vandens prilimpa prie lapo. Taip jis tampa meno kūriniu - paveikslu. Ebru technologija yra kildinama iš Kinijos ir Japonijos. Šaltiniuose „piešimas ant vandens“, „plaukiojantis rašalas“ minimi nuo IX-X a. Nuo XV a. ebru pradėta naudoti Vidurinėje Azijoje (tačiau nėra žinoma, ar ši technologija ten buvo atrasta, ar pateko iš Kinijos). Šis menas suklestėjo Sefevidų Persijoje, Mogolų Indijoje ir Osmanų imperijoje. Vėliau per Osmanus ebru technologija pateko į Europą (kur vadinta „turkiška marmuro imitacija“).