Tinklinis (didelio meistriškumo grupė)

Tinklinis (didelio meistriškumo grupė)

Tinklinis – dinamiška, komandą ir strateginį mąstymą lavinanti sporto šaka, kurios istorija prasideda 1895 m. vasario 9 d. JAV, Masačiusetso valstijoje. Kūno kultūros mokytojas William’as G. Morgan’as sukūrė žaidimą pavadinimu Mintonette, skirtą žaisti salėje, pritaikytą bet kokiam žaidėjų skaičiui. Jis perėmė tam tikras taisykles iš teniso ir rankinio bei buvo kuriamas kaip švelnesnė krepšinio alternatyva vyresniems sportininkams.

Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1896 m. Springfildo koledže, po kurių žaidimas buvo pervadintas į tinklinį (volleyball). Sportas sparčiai išpopuliarėjo ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. 1947 m. įkurta Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB), o netrukus – pirmieji pasaulio čempionatai: vyrų 1949 m., moterų 1952 m. 1964 m. tinklinis buvo oficialiai įtrauktas į Olimpinių žaidynių programą, o šiandien tai – viena populiariausių komandinių sporto šakų pasaulyje.

Didelio meistriškumo grupėje ugdytiniai siekia aukščiausio sportinio lygio. Šio etapo tikslas – tobulinti individualų ir komandinį techninį bei taktinį pasirengimą, ugdyti psichologinį stabilumą ir fizinę ištvermę, reikalingą nacionalinio bei tarptautinio lygmens varžyboms.

Treniruočių procese akcentuojama:

individualios ir komandinės technikos tobulinimas (tikslios perdavimo, puolimo, blokavimo ir padavimo technikos);

aukšto lygio taktinio mąstymo lavinimas – žaidimo modelių, derinių ir sprendimų priėmimo analizė;

greitumo, šuolingumo, koordinacijos ir jėgos ugdymas;

psichologinis pasirengimas varžyboms – koncentracijos, emocijų valdymo ir atsakomybės už komandos rezultatą stiprinimas;

strateginis pasirengimas – varžovų analizė, žaidimo plano kūrimas ir adaptacija.

Didelio meistriškumo grupės sportininkai dalyvauja aukšto rango varžybose, atstovauja miestui ar šaliai, siekia kvalifikacijų į nacionalines rinktines bei tarptautinius čempionatus. Treniruotės vyksta pagal profesionalų sporto treniruočių planus, suderintus su poilsio ir atsigavimo režimu.

Į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas priimami tik sportininkai, turintys medicinos centro pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą treniruotėms. Ugdytinių sveikatos būklė periodiškai tikrinama, siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų sportinį pasirengimą.