Neužrištas sakmių maišas

Tikslas – susipažinti su senąją lietuvių gyvensena: tradicijomis, papročiais, savęs ir aplinkos reiškinių suvokimu. Uždaviniai: 1. Vaidybos žanro pagalba perteikti mokiniams etiologinių ir mitologinių sakmių siužetus, atspindinčius prosenelių gyvenseną ir aplinkos suvokimą (įvairių amatų kilmę, naminių gyvulių ir augalų atsiradimą). 2. Į vaizduojamus etiologinių ir mitologinių sakmių siužetus, praktinių užduočių pagalba, įtraukti mokinius, suteikiant jiems tam tikrų personažų vaidmenis. 3. Vaidmenų pagalba pamokyti edukacijos dalyvius tam tikrų tradicinių amatų ir darbų (pvz., verpimo, tvoros tvėrimo), tradicinės gyvensenos (gyvulių ganymo, žemės dirbimo). “Neužrištas sakmių maišas” – teatralizuota edukacija, paremta lietuvių etiologinėmis ir mitologinėmis sakmėmis apie amatus ir darbus (verpimo, žemės dirbimo, tvorų tvėrimo, gyvulių ganymo), gyvenseną. Dievas nusileido į žemę, pats turėjo daug darbo, todėl patikėjo seniesiems žmonėms atsakomybę už tinkamą amatų perdavimą jaunesniajai kartai . Šie turėjo perduoti tuos amatus mažiems vaikeliams, kad išmoktų ir nepamirštų. Senelis ir senelė pamokino, savųjų amatų, kaip Dievas buvo įsakęs, ir jau norėjo užrišti maišą ir atiduoti Dievui, bet... niekur nerado pakulinės virvės, todėl amatai pabiro ir liko mūsų žemėje iki mūsų dienų... Edukaciją sudaro 5 dalys (vaidybinės siužeto dalys mainosi su praktinėmis, kurių metu patys mokiniai vaidina ir mokosi). I Dalis. „Dievas dalina amatus“. II dalis. „Bobutė moko verpti“. III dalis. „Diedukas tveria tvorą“. IV dalis. „Anūkai gano gyvulius, aria“. V dalis „Ką radom sakmių maiše?“. Per edukacijos veiklas ugdomas ir puoselėjamas mokinio vidinis pasaulis, lavinami teatrinės raiškos gebėjimai, vaizduotė, puoselėjamas etninės tapatybės suvokimas. Edukaciją veda etninės kultūros mokslų daktarė Ingrida Stundžė ir aktorė, meninio ugdymo pedagogė Rasa Grigutytė-Šliaužienė.